Vasara – smagiausias metų laikas!
Jei jau laukiate nesulaukiate atostogų, jums pasisekė. Lenkijoje apstu patrauklių kurortų. Aplankykite žydų ir nežydų šeimoms skirtas poilsio vietas, spausdami juodus taškelius žemėlapyje. Neskubėdami jas ištyrinėkite. Staigmena: viename iš šių miestų jūsų laukia pažaisti norinti Beba…
m. Atidaroma Dachau koncentracijos stovykla
Trimiestis išsidėstęs palei Baltijos pakrantę. Jį sudaro kurortine veikla ir žvejyba besiverčiantys Sopotas, Gdynė ir Gdanskas (jidiš Dantsik, lenkiškai Gdańsk).
XIX a. Sopotas tapo pajūrio kurortu ir išpopuliarėjo tiek tarp lenkų, tiek tarp žydų. Vėliau buvo pastatytos kelios maudyklos su viešomis pirtimis ar baseinais. Gdynės jūrų uostas ir komercijos plotai pradėti plėtoti trečiąjį XX a. dešimtmetį. Išties, visas Trimiesčio kraštas išpopuliarėjo tarp atplaukiančių Vyslos upe iš Varšuvos poilsiautojų.
Žydams XVIII a. pabaigoje leista nuolat gyventi Gdanske. Tačiau apie šimtmetį jie buvo priversti likti visuomenės pakraščiuose. O XX a. pradžioje miesto žydų bendruomenė suklestėjo. Atsirado kultūros organizacijų: sporto draugijų, politinių partijų, spaudos jidiš kalba. Po Pirmojo pasaulinio karo Gdanskas tapo laisvuoju miestu, vadinamu vokiškai Dancigu. Dauguma gyventojų buvo vokiečiai. Tad 1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, čionykščiams žydams iškilo didesnis diskriminacijos ir fizinių išpuolių pavojus.
Druskininkai (jidiš Drosknik, lenkiškai Druskienniki) – miestelis prie Nemuno į pietus nuo Vilniaus. XIX a. pabaigoje Druskininkų žydų bendruomenė įkūrė žydų sanatoriją, čia buvo galima sveikatintis ir stiprintis tyru vandeniu. Iki Pirmojo pasaulinio karo bendruomenė ir toliau plėtojo kurorto funkciją. Vis gausėjo žydų svečių, tad miestelėnai jiems siūlė viešbučius ir vasarai nuomojamą būstą.
Po karo miestelis buvo atstatytas, atgaivinta kurorto ir poilsio infrastruktūra ir paslaugos. Vilniečiai vėl pamėgo ten ilsėtis. Kaip ir kituose kurortuose, ne visi nuomojami būstai buvo laikomi žydų ar pritaikyti būtent jiems. Būta ir nežydų lenkų laikytų SPA ir viešbučių, aptarnaujančių daugiausia nežydus svečius. Daugelis madinguose kurortuose besilankančių žydų šeimų priklausė vidurinei klasei ir kalbėjo ne tik jidiš, bet ir lenkų kalba.
Jis garsėjo sveikatai naudingu sausu oru. Tai buvo žydų poilsio centras. Otvockas (jidiš Otvosk; lenkiškai Otwock) įsikūręs į pietus nuo Lenkijos sostinės Varšuvos, ant Vyslos krantų. Tenykštis sausas oras laikytas sveiku sergantiesiems plaučių ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze. XIX a. pabaigoje Varšuvą ir Chelmą sujungė geležinkelis, tad Otvockas ėmė orientuotis į vasarą, sveikatingumą ir poilsį. Tai buvo patrauklu daugeliui žydų svečių ir gyventojų. Po Pirmojo pasaulinio karo Otvocko žydų bendruomenė klestėjo. Žydų investuotojai statė didelius namus, plėtojo prekybą. Daugėjant Otvocke gyventojų žydų, daugėjo ir žydų turistų. 1929 m. jau daugiau nei 75 proc. vasarą į Otvocką atvykstančių turistų buvo žydai.
Zakopanė (jidiš Zakopona; lenkiškai Zakopane) – kurortinis miestelis Tatrų kalnuose, Lenkijos pietuose, garsėjantis tyru kalnų oru. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ten buvo nemažai sanatorijų, padedančių gydytis nuo tuberkuliozės ir panašių negalavimų.
Zakopanės kurortai buvo labai sėkmingi. Jau ketvirtąjį dešimtmetį ji tapo viena pagrindinių kalnų poilsio krypčių tiek žydų, tiek ir nežydų bendruomenėms. Žiemą ten važiuodavo slidinėti, vasarą – į žygius. Zakopanėje itin mėgo atostogauti menininkai, poetai, lenkų intelektualai ir paprasti turistai. Jiems Zakopanėje bei ją supančiuose Tatrų kalnuose patiko gamta, sportas ir pramogos.
Zakopanės žydų bendruomenė klestėjo. Ten buvo dvi sinagogos, o ketvirtąjį dešimtmetį – jau ir kitų bendruomenės organizacijų, tarp jų ir „Makabi“ sporto draugija – sionistų gimnastikos ir sporto judėjimas, įsteigtas XIX a. pabaigoje, kai plintantis antisemitizmas neleido daugeliui žydų jaunuolių stoti į nežydų sporto draugijas. Sionistai ragino budinti žydų tautą, stiprinti ją fiziškai, apsigyventi Izraelio žemėje, žydų tautos protėvių gimtinėje. 1933 m. Zakopanėje buvo surengta pirmoji makabiada – žiemos sporto olimpinės žaidynės.
Krynica (jidiš Krenitz; lenkiškai Krynica) – miestelis Pietų Lenkijoje. Kurortu tapo XVIII a. pabaigoje – dėl karštųjų šaltinių, turinčių gydomųjų savybių. Jau XX a. pradžioje šaltiniai taip išpopuliarėjo, kad tapo tikslinga statyti naujus kurortus. Buvo nutiestas geležinkelis, tad turistai galėjo lengviau atvykti. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio į Krynicą ėmė keltis vis daugiau žydų. Juos traukė karštieji šaltiniai ir ten poilsiaujantis intelektualusis elitas. Trečiąjį dešimtmetį žydų bendruomenė augo daugiausia turizmo dėka. Atsidarė naujų parduotuvių, gausėjo būstų atostogų nuomai, vis daugiau žydų dalyvavo vietos savivaldoje. Ketvirtąjį XX a. dešimtmetį žydų ir nežydų lenkų santykiai buvo gana draugiški.
