Žydų tapatybės formavimasis per keliones ir laisvalaikį

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą daugelis Lenkijos žydų nebuvo itin patyrę turistautojai ir atostogautojai. Pati mintis atrodė keista. Etika irgi smerkė kūniškus malonumus („hana’a“ hebrajiškai ar „hanuė“ jidiš). Tačiau XX a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius populiarėjo pasaulietiškumas, ir Lenkijos žydai ėmė labiau pasitikėti seniau lengvabūdiška laikyta laisvalaikio veikla. Pirmas žingsnis link to buvo laisvalaikio susiejimas su gydymu. Lenkijos visuomenė vis labiau suprato, jog sanatorijos, kurortai ir mineraliniai vandenys gerina sveikatą. Toks laisvalaikis tapo Lenkijos piliečių tapatybės dalimi.

Tarpukariu žygiai ar slidinėjimas Tatrų kalnuose, poilsis prie mineralinio vandens šaltinių madinguose kurortuose Krynicoje, Ivoničiuje Zdrujuje, Truskavecėje, Cechocineke ir Druskininkuose, Lenkijoje augintų apelsinų skanavimas pietiniame Zališčykų miestelyje ar vasaros pramogos Baltijos pajūryje ėmė traukti žydus: iš didmiesčių ir mažų štetlų (miestelių), pasaulietiškus ir giliai tikinčius. Populiariose poilsio vietose svečiavosi chasidų rabinai, garsūs rašytojai, aktoriai ir tūkstančiai vidurinės klasės šeimų. Žydai dalyvavo ir laisvalaikio kelionių versle – laikė užeigas ir svečių namus visoje šalyje. Daugelyje poilsiaviečiųdidžiąją dalį svečių sudarė žydai.

Tapo įprasta praleisti po šešias aštuonias savaites vasarnamiuose didmiesčių priemiesčiuose arba kurortiniuose miesteliuose, turinčiuose natūralių šaltinių. Atostogos darė didelę įtaką šeimų gyvenimo būdui – visam sezonui dažnai iškeliaudavo tik moterys su vaikais, o vyrai ir tėvai likdavo mieste, šiokiadieniais dirbdavo, o per šabą ir šventes važiuodavo pas šeimas.

Kelionės ir turizmas skatino ir neįprastus susitikimus bei sąmonės pokyčius. Atostogaudami žydai susitikdavo ir su kitataučiais, ir – kas ne mažiau svarbu – su kitais žydais. Litvakai, galicianeriai ir centrinės Lenkijos žydai skyrėsi kalba, tikėjimu, politinėmis pažiūromis. Paprastai dar didino skirtį. O susitikimai poilsio vietose tą atitolimą mažino. Turistinės poilsio vietos Lenkijos žydams tapo bendros būties vieta, čia plėtojosi nauja bendra tautinė Lenkijos žydų tapatybė.

Vis daugiau Lenkijos žydų vykdavo į poilsio keliones. Tačiau buvo ir tokių, kurie, dažniausiai dėl finansinių sunkumų, negalėjo atostogauti. Tačiau ir jie neliko nuošaly nuo bundančio turizmo. Atostogų ir laisvalaikio temos atsirado spaudoje, leidžiamoje jidiš, lenkų ir hebrajų kalbomis, ši tema atsispindėjo literatūroje, kine ir muzikoje, netgi tapo komikų, pavyzdžiui, Dzigano ir Šumacherio, programų tema. Lenkijos kraštovaizdžio grožis įkvėpė žydų dailininkus Maksą Hanemaną, Abraomą Behermaną ir kitus.

XX a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius Lenkijos žydų laisvalaikio kelionės, taip pat ir svajonių pasirinkimai, viena vertus, lyg pabrėžia polonizaciją, kita vertus rodo sąmoningą etninį atsiskyrimą. Galima sakyti, Lenkijos žydai, kaip ir visi žydai visais laikais, norėjo ir asimiliuotis, ir įtvirtinti savo tapatybę.

Ula Madej-Krupitski – McGillio universiteto judaikos docentė. Šiuo metu ji rašo knygą – Kalifornijos universitete Berklyje apgintos istorijos disertacijos „Mapping Jewish Poland: Leisure Travel and Identity in the Interwar Period“ (Žydų Lenkiją apibrėžiant: poilsinės kelionės ir tapatybė tarpukariu) tęsinį.