Vilniaus gatvės
Vilniaus gatvių ir statinių nuotraukos ir atvirukai, sukurti XX a. antrąjį ketvirtąjį dešimtmečius.
1. Arkos Jatkovoje (jidiš Jatkever) gatvėje žydų kvartale. Jatkova, t. y. Mėsinių gatvė, joje vienos šalia kitų veikė daugybė košerinių ir nekošerinių mėsinių, nufotografuota Alterio Kacyznės.
2. Apie 1910 m. išleistas atvirukas. Georgijaus prospektas (dabar Gedimino pr.) link Katedros ir varpinės.
3. Atvirukas. Miesto panorama.
4. Pėsčiųjų Vielkoje (dabar Didžioji) gatvė. Nuotraukoje kairėje matoma R. Berštel parduotuvė.
5. Nuotraukoje Gaono gatvė. Dešinėje virš durų ženklas „Polski (lenkiška) pieno produktų parduotuvė“.
6. XX a. ketvirtojo dešimtmečio nuotrauka. Du vyrai eina taku per šulhoifą (sinagogos kiemą). Ant pastato sienos kabo plakatas jidiš kalba, jame reklamuojamos kelionių agento L. Kopelovičiaus paslaugos emigruojantiems į Palestiną.
7. XX a. ketvirtojo dešimtmečio nuotrauka. „Ramailes“ ješivos pastatas. Tai pirmoji garsi Vilniaus ješiva, įkurta XIX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
8. 1936 m. nuotraukoje – „talmetoire“ (tradicinė nemokama pradinė mokykla) Gdansko (dabar Islandijos) g. 6. Čia buvo bendrabutis 140 našlaičių, klasės, profesinės mokyklos patalpos ir sinagoga.
9. Rotušė Vielkoje (dabar Didžioji) gatvėje.
10. Vaizdas į Pohulankos (dabar Jono Basanavičiaus) gatvę. Dešinėje –„Redutos“ teatras.
11. 1931 m. nuotraukoje – Zavalnoje (dabar Pylimo) gatvė. Fotografas Alteris Kacyznė.
12. XX a. ketvirtojo dešimtmečio nuotrauka. Matomas Gero Cedeko (į judaizmą atsivertusio teisuolio) kapas senosiose žydų kapinėse Vilniuje (Lenkija). Valentinas Potockis buvo kunigaikščio sūnus. Atsivertė į judaizmą ir mirė kankinio mirtimi Vilniuje. Nors Gero Cedeko istorija, galbūt, tėra legenda, jo kapas buvo garbinamas. Kapines sunaikino naciai ir sovietai.