Rasistinė nacių propaganda

Vokietija, 1942 metai. Propaganda

Nuotraukų esė iš „SS-Mann und Blutsfrage“ (SS narys ir kraujo klausimas) – vadovo, skirto SS (Schutzstaffel), elitinių nacių pajėgų, nariams. Šios pajėgos dažniausiai buvo atsakingos už žiaurumą, taip pat ir už žydų bei romų genocidą per Holokaustą. Ši knyga skiepija pagrindinius rasinius nacizmo principus. Joje aiškinama, jog vokiečiai ir kitos Šiaurės tautos priklausantys pažangiai „arijų“ rasei. Ši privalanti kovoti už „gyvybinę erdvę“ su menkesnėmis rasėmis: žydais, slavais ir afrikiečiais. Taip pat arijai privalą atsikratyti žmonių, turinčių protinę ar fizinę negalią, kitaip šie perduosią negalią ateinančioms kartoms. Pagal šią propagandą, bet koks SS įsakymu atliktas žiaurumo aktas tarnavo rasės grynumui ir „arijų rasės“ išgyvenimui. Nuotraukų esė vadinasi „Geras kraujas – amžinas gyvybės šaltinis“ ir pristato du idealius arijų tipus. Tuomet rodo daugybę „menkesnių“ žmonių – afrikiečių, žydų ir mischlinge (pusiau žydų) ir perspėja, kaip pavojinga pamiršti šių „menkesnių“ žmonių keliamą grėsmę vokiečių tautos kūnui ir sielai.