Icchoko Rudaševskio dienoraščio puslapiai

Vilnius, Lenkija, apie 1941 metus. Icchoko Rudaševskio dienoraštis

Puslapiai iš Vilniaus gete kalėjusio žydo paauglio Icchoko Rudaševskio dienoraščio. Vokiečiams 1941 m. okupavus Vilnių, Icchokas buvo trylikametis realinės gimnazijos mokinys. Jis pradėjo rašyti dienoraštį jidiš kalba, jame užrašė geto gyvenimo kančias. 1943 m. rugsėjį, kai getas buvo likviduojamas (naikinamas), o jo gyventojai siunčiami į darbo ar mirties stovyklas, Rudaševskių šeima pasislėpė, bet juos aptiko ir sušaudė Panerių masinių žudynių vietoje. Icchokas žuvo penkiolikos metų.

Pirmąją geto dieną jis aprašo šitaip:

„Prasideda pirmoji diena gete. Aš išbėgu į gatvę. Mažosiose gatvelėse vis dar nerami žmonių minia. Sunku prasibrauti. Jaučiuosi uždarytas į dėžę. Nėra kuo kvėpuoti. Kad ir kur eitum, tave sulaiko vartai. Mes nublokšti prie vartų, atskiriančių mus nuo Strašuno gatvės, ir aš surandu savo gimines ir pažįstamus. Daugelis nebeturi gyvenamųjų vietų. Jie kuriasi laiptinėse, parduotuvėse… Aš nusprendžiu pasivyti draugus kieme. Numanau, kad visi ten būsime“.

Šis artefaktas suskaitmenintas vykdant Edwardo Blanko Vilniaus virtualiųjų kolekcijų projektą.