Į YIVO atsiųstos autobiografijos vertimas

1942 m., netrukus po persikėlimo iš Lenkijos į JAV, YIVO organizavo viešą autobiografijų konkursą tema „Kodėl išvykau iš Europos ir ko pasiekiau Amerikoje“. Buvo gauta 250 darbų. Įteikti 25 apdovanojimai. Nuo tada prie kolekcijos prisidėjo apie šimtą autobiografijų ta pačia tema.

Ši ištrauka – iš Beno Raizmano autobiografijos. Jis gimė 1876 m., o į JAV imigravo 1896 m. Apsigyvenęs Pitsburge, tapo metalo pramonės darbininku, vėliau – nuosavo verslo savininku.

Aš gimiau Kaluše, Galicijoje, tai aštuoniolika lenkiškų mylių nuo Lembergo ir keturios nuo Stanislavo. Miestelyje gyveno devyni ar dešimt tūkstančių žmonių, iš jų apie keturis tūkstančius žydų. Esu kilęs iš senos, dievobaimingos chasidų šeimos. Mano tėvas, mokytas žydas, gyvenimui užsidirbo ruošdamas vedyboms tinkamo amžiaus jaunuolius. Bent taip man sakė, mat pats aš tėvo neprisimenu. Jis mirė, kai man buvo vienuolika mėnesių. Man sakė, kad gimiau 1896 metais. Brolių neturėjau, tik dvi ištekėjusias seseris. Vyresnioji gyveno kaime mylia nuo Kalušo. O jaunesnioji, kurią tėvas ištekino prieš mirdamas, gyveno Kaluše. Jis jai parinko vyrą amatininką, nenorėdamas, kad ji kentėtų be uždarbio, kaip prisikentėjo jis. Mūsų motinai pasirinkimas neįtiko: „Kaip tai? Skardininkas?“

Po tėvo mirties motina laikė mažą krautuvę, tuomet vadintą „stalu“, ten prekiavo prabangos reikmenimis: diržais, juostomis, karoliukais, šukomis ir pan. Tokių stalų turgaus centre buvo gausu, daugelis žydų šeimų vertėsi tokia prekyba. Mano motina stalą nuomojosi iš tokio Icchoko Rainerio, uolaus ir nuodugniai Talmudą išmanančio chasido. Mes gyvenome su mano sese. Ji mokėjo nuomą, bet jei pristigdavo pinigų, jų duodavo mama. Mano motina labai gerai mokėjo jidiš kalbą. Puikiai išmanė savaitinius Toros skyrius su Raši komentarais. Kai man buvo ketveri, ji mane išmokė hebrajų abėcėlės, rodydama visas raides iš maldaknygės, nuo alef ir beis ir taip toliau.