Į YIVO atsiųstos autobiografijos vertimas
XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį YIVO rengė žydų moksleivių autobiografijų konkursus. Visos Lenkijos žydų jaunimas buvo kviečiamas siųsti institutui savo gyvenimo istorijas. Geriausios buvo apdovanojamos. Iš viso surinkta daugiau nei 600 autobiografijų. Tačiau tik apie pusė jų išliko po naikinimo ir grobstymo per Antrąjį pasaulinį karą.
Ši ištrauka – iš J. Harefulerio autobiografijos. Tuo metu, kai ją rašė, jam buvo aštuoniolika, ir jis dirbo – siuvo drabužius Varšuvoje. Buvo komunistinio jaunimo grupės senbuvis, pradedantis jausti sionizmo trauką.
Aš gimiau 1921 metų kovo 15 dieną. Mano vardas – Jokūbas. Esu vyriausias vaikas šeimoje. Dar turiu du brolius ir dvi seseris. Po manęs vyriausiam šešiolika, jis vardu Boruchas. Po jo – Gitlė, jai keturiolika, Mirlei dvylika ir jauniausias Menachemas, jam dešimt. Mes gyvename tamsiame kambarėlyje, jo purvas mane verčia raukytis, nors nieko su juo padaryti negaliu. Boruchas ir aš dirbame namuose su tėvu. Gyvenimui užsidirbame sėdėdami prie siuvimo mašinų ir gamindami batukus kūdikiams.
Mano tėvas nelaimingas, pervargęs žmogus. Gyvenime, nuo vaikystės iki šių laikų, jis labai daug prisikentėjo. Visus Pasaulinio karo siaubus patyrė būdamas Rusijos kariuomenės kareivis. Vokiečiai jį paėmė į nelaisvę ir privertė sunkiai dirbti anglies kasykloje. Regis, jis pažįsta tik vargą uždarbio beieškant. Jis dirba iki vidurnakčio ir džiaugiasi, kai taip darome ir mes, jo vaikai. Ypač jis neapkenčia, kai aš skaitau ir mokausi. Mokytumo atžvilgiu jis jaučiasi nevisavertis ir neišprusęs, ir norėtų, kad aš paprasčiausiai ieškočiau, kaip užsidirbti. Nieko nuostabaus, mat jo gyvenimas neturi tikslo, o visiems reikalingas tikslas, net jei tai tėra uždarbis. Jis dirba, kaip kiti „leidžia laiką“. O aš esu apsišvietęs žmogus ir negaliu pamanyti, kad darbas, mūsų egzistavimo priemonė, yra ir gyvenimo tikslas. Žmonija skirta iškilesniems dalykams.
Todėl aš studijuoju, nors tėvas to neskatina. Tačiau nepaisant nesusipratimų ir konfliktų, kylančių iš mano veiksmų prieš tėvo norus, mudu priklausome dviem skirtingiems pasauliams.
