Bebos Epštein autobiografija

Savo autobiografiją Beba Epštein parašė 1933–1934 mokslo metais Sofijos Gurevič mokykloje Vilniuje. Tuo metu jai buvo 11 ar 12 metų. Ji aprašo savo šeimos istoriją, mėgstamiausią veiklą gyvenime ir mokykloje. Bebos istorija buvo atrasta 2017 m. gegužę kartu su 170 000 puslapių prieškario dokumentų – iki tol jie buvo laikomi nacių sunaikintais. Bebos autobiografija leidžia pažvelgti, kaip Rytų Europoje prieš Holokaustą gyveno viena įdomi mergaitė ir kiti žydų vaikai.

Autobiografijoje Beba rašo apie gyvenimą su šeima prieškario Vilniuje. Pristato savo šeimos narius: religingus senelius, pasaulietiškus tėvus ir du brolius ir seserį – Esę, Motę ir Chaimą. Taip pat Beba rašo apie tai, kaip tais laikais gyveno vaikai. Ji lankė Sofijos Gurevič mokyklą, ten labiausiai mėgo klausytis mokytojos skaitomų pasakojimų. Ji aprašo vasaros maudynes ir stovyklas silpnai sveikatai pagerinti. Pasakoja, ką mėgsta veikti, pavyzdžiui, eiti į kiną, ir prisimena, kaip būdama ketverių žiūrėjo „Dėdės Tomo trobelę“ – nebylų filmą, sukurtą JAV.

Perskaitykite visos Bebos autobiografijos vertimą lietuviškai arba parsisiųskite originalą jidiš kalba. Bebos Epštein autobiografija saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jai leidus, dokumentas buvo suskaitmenintas vykdant Edwardo Blanko YIVO Vilniaus virtualiųjų kolekcijų projektą.