„Kaip jau pranešiau telegrafu, Amerikos konsulatas nutarė, kad [pagrindas] per silpnas“.

Stokholmas, Švedija, 1946 metai. Pauliaus Olbergo laiškas Lazariui

Laiškas Lazariui Epšteinui nuo draugo Pauliaus Olbergo, gyvenusio Švedijoje ir padėjusio rasti Bebą. Jame rašoma apie Bebos gyvenimą Švedijoje, išdėstoma nuomonė apie jos perspektyvas ir jos paduotą prašymą suteikti nuolatinės JAV gyventojos vizą. Skaitykite laišką.

Mielas bičiuli Epšteinai,

Atleiskite, prašau, kad taip ilgai neatrašiau į jūsų asmeninį laišką. Tikriausiai suprantate, kad esu labai užimtas mūsų darbu. Dažnai nerimaujame, ar šis ar tas susitvarkys, neretai jaučiamės nusiminę ir nusivylę žmonėmis. Jums, matyt, tai pažįstama iš patirties.

Dabar dėl Bebos. Ji sveika, vis dar tame pačiame bute, bet už jį tenka mokėti 150 kronų per mėnesį, o dar kišenpinigiai*. Be to, vyriausybė nusprendė, kad visi sveiki privalo dirbti. Visai tikėtina, kad žmonės iš čia bus siunčiami į darbus labai, labai toli. Tačiau Beba nori pasilikti Stokholme. Tai suprantama, juk ji jau turi būrį draugų, su kuriais čia susipažino ir nenori skirtis. Be to, klausimas, ar jos sveikata leis dirbti. Mes pasikalbame kasdien, daugiausia telefonu. Kilus svarbių klausimų, ji, žinoma, tariasi su manimi ir mano žmona ir klauso mūsų patarimų. Deja, išgyvenusieji tokias siaubingas patirtis mano galį patys su viskuo susitvarkyti ir jaučiasi itin nepriklausomi. Laikui bėgant tai turėtų praeiti. Visuomeniniai sunkumai bus įveikiami, jei išgyvenusieji bus šviečiami. Net vaikai, kurių moralė patvaresnė nei kitų.

Po kelių dienų Beba savaitei išvyks svečiuotis pas bičiulį. Mes jį irgi pažįstame. Jis čia buvo ir lankėsi pas mus. Jos plaučiams bus naudinga čiuožinėti.

Būdama Baltijos pilietė, ji turi teisę gyventi bet kur Švedijoje. Kaip jau pranešiau telegrafu, Amerikos konsulatas nutarė, kad [pagrindas] per silpnas. Aš paprieštaravau jos vardu ir laukiu rezultatų. Šiaip ar taip, žinoma, prireiks įtaigios paraiškos. Šiuo metu atrodo, kad ji galės keliauti balandį. Ji patenkinta laukia vizos, tad jaudintis nereikia, juolab ji pradeda suvokti ir sakyti, kad Švedija yra puiki šalis, kurioje net būtų galima gerai gyventi. Taip mąstyti pradeda vis daugiau išgyvenusiųjų. Dėl Palestinos, kita vertus, pradeda netekti vilties net išgyvenę sionistai. O ir dėl Amerikos ne visų entuziazmas vienodas. Jie supranta, koks sunkus ten gyvenimas.

Beba jau kelis kartus buvo pas odontologą, jos laukia ilgokas gydymas. Daugeliui čia esančių išgyvenusiųjų reikia sudėtingų operacijų.

*100 dolerių įdėjau Bebai į sąskaitą.